Ne...Negaliu patikėti...Tik dėl darbo reikalų...Mano nuomonė jam tas pats...To negali būti...Be draugų...
-Palei savo šešėlį...- ištariau aš tyliai.
-Kažką sakei?-ištarė tėtis.Aš nieko neatsakiau, o jis vėl paklausė:
-Elžbieta, kažką sakei?
-Nevadink manęs Elžbieta, vadink mane Elze,-greit pasakiau ir nuėjau laiptais į apačią, kur turėjo būti vairuotojas. Taip, teisingai išgirdote - vairuotojas. Girdėjau kaip mane apkalbinėjo ir vadino turčiaus dukra kiti vaikai, kurie buvo prie troleibuso. Aš įlipau į mašiną ir mane nuvežė namo.
Išlipus į mašiną pamačiau kaip manęs laukia Lora-mano geriausia draugė. Priėjus prie jos iškart paklausiau:
-Labas, ko neįėjai į vidų, o laukei čia, kieme?
-Hey, laukiau prie namo, nes viduje niekas neatidarė durų.
-Neatidarė? O...Kur tarnaitė-Beatričė?
-Ko tu manęs klausi? Galvoji aš žinau?-klausiamai į mane pasižiūrėjo Lora. Aš ramiai atrakinau duris ir įėjau. Lora paskui mane. Pašaukiau tarnaitę, bet ji neatsiliepė...
